Daiva Ausėnaitė, alfa.lt, 2019 12 02;
Jaunesnių rūkalių rankose dabar išvysi ne klasikinę cigaretę, o įmantrius tabako garinimo įrenginius, vadinamąsias e. cigaretes. Vyresni dažniau, jaunimas rečiau vis dar traukia cigaretes, kartais pypkiuoja.
Specialistai sako, kad, jei žmogus bet ką rūko kasdien, vadinasi, jis turi priklausomybę. Tobuluoju atveju reikia siekti jos atsisakyti visai, tačiau praktika rodo, kad tik trečdaliui žmonių pavyksta visam laikui mesti rūkyti.
Požiūris į rūkymą
Lietuvos priklausomybės ligų institutas ir Jaunųjų psichiatrų asociacija pradėjo reguliarių paskaitų ciklą „Žvilgsnis į priklausomybės ligas“. Pirmojoje ciklo paskaitoje „Kas ką „meta“: rūkorius įprotį ar atvirkščiai?“ buvo dalijamasi mintimis, rūkymo ir metimo rūkyti patirtimis.
Gydytoja psichoterapeutė dr. Viktorija Andrejevaitė į šį susitikimą pakvietė kelis savo pacientus, kuriems padėjo pažaboti rūkymo priklausomybę ar visai jos atsisakyti.
Dr. V. Andrejevaitė priklausomybės nuo tabako gydymo specializaciją įgijo Niu Džersio medicinos ir stomatologijos universitete, Visuomenės sveikatos mokykloje JAV, taip pat baigė kursus Nacionaliniame rūkymo nutraukimo mokymų centre Jungtinėje Karalystėje.
„Prieš maždaug dešimt metų pradėjau dirbti su rūkymo metimo tema. Mano asmeninė statistika rodo, kad po 3 metų atkrenta 70 proc. Užsienyje, jeigu specialistas dirba su rūkyti norinčiais mesti pacientais, už kiekvieną intervenciją gauna skatinamąją paslaugą. Konsultuoti priklausomus nuo rūkymo gali įvairių specialybių specialistai: socialiniai darbuotojai, psichologai, gydytojai. Žodžiu, bet kas, baigę specialius mokymus.
Aš pati dariau eksperimentą: Didžiosios Britanijos sveikatos ministerija turi tokį puslapį kaip mūsų Nerukysiu.lt, parašiau ten savo vardą, pavardę ir man atsiuntė visą rūkaliaus rinkinį! Man atsiuntė į Lietuvą su įdėtais vaistais, elgesio knygute, lipdukais, kiek dienų nerūkiau, kad sau ant šaldytuvo užsikabinčiau. Su kalėdiniais atvirukais, su informacija apie tai, kas bus, kai aš lauksiuosi vaikučio ir t. t. Jeigu pas mus patenki į ligoninę su psichoze ar infarktu, ar pas mus gauni vaistą, padedantį mesti rūkyti, kuris sukėlė tą būklę, prisidėjo prie jos pasireiškimo? Estijoje yra 20 pagalbos mesti rūkyti konsultantų šalyje. Čia vos keli skirtingo požiūrio į pagalbą metantiems rūkyti pavyzdžiai. Manau, kad mūsų šalis šitoje vietoje yra smarkiai atsilikusi“, – sakė gydytoja psichoterapeutė.
Cigaretės prieš e. cigaretes
Pasak dr. V. Andrejevaitės, mūsų šalyje įsivyravo požiūris e. cigaretes prilyginti įprastoms cigaretėms. „Mano pozicija su Tabako, narkotikų ir alkoholio kontrolės departamentu nesutampa. Didžiojoje Britanijoje ir JAV, kur buvau edukuota, sakoma, kad to įrenginio viduje lyg į savotišką inhaliatorių yra įdėta propilenglikolio, to paties, kuris naudojamas dūmų uždangai koncertų metu sukurti. Esminis e. cigarečių skirtumas nuo įprastų – rūkant jas nesulipinami trombocitai kraujagyslėse. Pavyzdžiui, įprastas cigaretes rūkantiems vyrams nuo 40 metų auga rizika patirti širdies kraujagyslių ligas dėl sulipusių trombocitų. Faktas ir tai, kad e. cigarečių dūmai yra žalingi. Todėl, mano manymu, tie žmonės, kurie nenori arba nesugeba mesti rūkyti, turi pereiti į mažesnės žalos strategiją, tai yra e. cigaretės“, – sakė su priklausomais nuo rūkymo dirbanti dr. V. Andrejevaitė.
E. cigaretes rūkantys vadinami garintojais. Šioje srityje yra sukurta įvairių garinimo įrenginių, kurie kartais iš esmės skiriasi savo poveikiu žmogaus organizmui. Gydytoja psichoterapeutė aiškina: „Vienas žinomas produktas, klaidingai priskiriamas prie kitų e. Cigarečių, yra sukurtas žinomiausios tabako kompanijos. Šiuo įrenginiu tabakas irgi kaitinamas panašiai kaip cigaretės. Tad jo poveikis prilygsta įprastoms cigaretėms: lipina trombocitus, sukelia širdies kraujagyslių ligas. E. cigaretės – tai įrenginys, į kurį pilamas skystis, daroma vadinamoji bazė ir paskui kiekvienas rūkalius gali pats pasidaryti savo produktą pagal norimą dūmo skonį, tabako stiprumą. Dervų e. cigaretėje yra, bet gerokai mažesni kiekiai.“
E. cigaretės: už ar prieš
Į e. cigaretes kiekvienas rūkalius įsideda nikotino, būtent jis ir nulemia, koks bus stiprumas ir kiek ilgai rūkalius galės tą mišinį garinti. Didžiojoje Britanijoje yra nustatytos nikotino e. cigaretėse ribos – ne daugiau nei 20 mg/l nikotino. Pasak gydytojos psichoterapeutės, Lietuvoje paaugliai garina net 50 mg/l nikotino dozes ir dar neretai perka nikotiną nelegalioje rinkoje, kurių įsigyja pigiau.
„Buvo neseniai pasiūlymas uždrausti tuos aromatus, paaugliai juos mėgsta, nes jiems įdomu, patrauklu, savotiškas žaidimas. Daug tyrimų rodo, kad, jeigu aromatizuotos e. cigaretės būtų išimtos iš rinkos, garintojai grįžtų prie įprastų cigarečių rūkymo. Čia klausimas apie konservatyvumą ir liberalumą – mokslininkų bendruomenė yra suskilusi: vieni sako, kad e. cigaretės gali būti kelias į įprastą rūkymą, britų mokslininkų tyrimai rodo, kad pas juos jaunimo populiacijoje šių cigarečių vartojimas auga (kaip JAV ir Lietuvoje). Britai patenkinti, jie sako, kad tie paaugliai, kurie nori eksperimentuoti, jie tai vis tiek darys, o kadangi didesnė dauguma jų pereina į mažesnės žalos strategiją, tai juos džiugina. Kiti mokslininkai nerimauja, sako, kad ilgalaikių tyrimų nėra. Nikotinas išderina neurotransmiterius, tai yra žala organizmui, ypač vaikams ir paaugliams“, – pasakojo dr. V. Andrejevaitė.
Pasak specialistės, britų vyriausybė 2018 m. padarė rūkymo įpročių ir sisteminių ligų išsivystymo analizę. Studija parodė, kad e. cigaretės 95 proc. mažiau žalingos sveikatai. „Mes kol kas laukiame sprendimų iš mūsų valdžios institucijų, ką mes turime sakyti žmogui, kuris nenori mesti rūkyti, arba tam, kuris klausia, ką jūs man pasakysite apie e. cigaretes. Ne visi rūkaliai pajėgūs atsisakyti šio įpročio, ne visiems ir pavyks. Net turėdami medikamentus, psichoterapiją ir savipagalbos grupes, mes negalime garantuoti, kad visi mes rūkyti. Manau, tik tai suvokiant galima parengti tinkamas rekomendacijas“, – sakė gydytoja psichoterapeutė.
Renato istorija
Lietuvos priklausomybės ligų instituto surengtoje paskaitoje savo istoriją papasakojo Renatas. Rūkyti jis pradėjo sulaukęs 15 metų ir įgijo 21 metų rūkymo stažą. Prieš metus vyras suvokė, kad rūko automatiškai ir net nepastebi, kaip per dieną surūko du pakelius cigarečių.
„Trys cigaretės iš ryto geriant kavą. O paskui dienos metu parašei laišką – eini parūkyti. Pakalbėjai telefonu – eini parūkyti. Rūkymas įprasmindavo vieno darbo pabaigą ir kito pradžią. Ir surūkai du pakelius visiškai apie tai negalvodamas“, – pasakojo Renatas.
Mesti šį įprotį jam padėjo gydytoja psichoterapeutė V. Andrejevaitė. Tačiau jos paskirtų vaistų, padedančių susitvarkyti su abstinencija, jis savarankiškai nusprendė nevartoti, kadangi manė, kad nuo jų jam kyla rėmuo. „Po savaitės nerūkymo atėjau į metusiųjų rūkyti palaikymo grupę. Galvojau, kad gripu susirgau, tokia buvo savijauta, o man ten sako, kad čia „lomkės“ prasidėjo. Išgėriau gydytojos išrašytų vaistų ir man po pusvalandžio jau pasijuto palengvėjimas. Sėdžiu prie televizoriaus ir jaučiu, kad man atleidžia raumenis, kaip dingsta buvusi bjauri savijauta“, – su šypsena prisiminė Renatas.
Jo motyvas mesti rūkyti buvo nulemtas suprastėjusios savijautos: kraujavo dantenos, perštėdavo, skaudėdavo gerklę. Dar išgirdo apie vieno pažįstamo mirtį nuo vėžio, pats ėmė bijoti tokios diagnozės. Pasak Renato, susidarė toks nemažo nerimo kamuolys. Per pirmas dešimt dienų metus rūkyti jis priaugo net 6 kilogramus svorio, tačiau vyro tai neatbaidė nuo ryžto gyventi be cigarečių.
„Ėjau parūkyti kas 15 minučių, o dabar nereikia eiti. Ką daryti? „Sėdau“ ant sausainių su arbata. Taip ir užaugo tas svoris. Bet pradėjau mankštintis, kažkiek jo netekau. Dabar, kai nereikia eiti parūkyti kas 15 minučių, liko daugiau laiko kitiems dalykams. Tą laiką skiriu savo pomėgiams, sportui. Dabar gerokai daugiau galiu nubėgti nei tada su prarūkytais plaučiais“, – sakė metęs rūkyti Renatas.
Kviečiame žiūrėti seminaro video santrauką.
