LPLI įgyvendino Vilniaus miesto savivaldybės finansuojama projektą Nepriklausau.lt

Lietuvos priklausomybės ligų institutas (LPLI) 2020 metais vykdė Vilniaus miesto savivaldybės finansuojamą visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos 2020 metų  projektą Nepriklausau.lt pagal priemonę priklausomybių nuo socialinių tinklų prevencija.  Priemonės tikslas – paauglius ir jaunimą (nuo 11 iki 24 metų) psichoedukuoti jiems suprantama forma apie probleminio naudojimosi socialiniais tinklais principus, priklausomybės susiformavimo

Profesorius Džonatanas Čikas: alkoholizmo gydymas vaistais. Kokių sunkumų kyla medikamentus skiriantiems gydytojams?

Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje pranešimą skaitęs profesorius Džonatanas Čikas (Jonathan Chick) iš Škotijos įvardijo ne vieną vaistų kombinaciją, kuri neduoda efekto gydant priklausomybę nuo alkoholio. Jo įsitikinimu, nedažnai parenkamas veiksmingas gydymas. Savo teiginį jis pagrindė įvairiais pasauliniais tyrimais ir mokslinėmis studijomis. Konferenciją organizavo Lietuvos priklausomybės ligų institutas

Aurelijus Veryga: požiūris į priklausomus žmones kelia daug iššūkių

  Aurelijus Veryga: požiūris į priklausomus žmones kelia daug iššūkių   Buvęs sveikatos apsaugos ministras, profesorius Aurelijus Veryga praėjusių metų pabaigoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje skaitė pranešimą apie priklausomybių gydymą. Konferencijos organizatorius –  Lietuvos priklausomybės ligų institutas (LPLI), Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC) ir Lietuvos Respublikos Seimas

Vaikystėje patirtos psichotraumos nulemia kokius vaidmenis vaidinsime užaugę

2020 10 09 LPLI ir JPA organizavo seminarą ,,Priklausomybės ir psichologiniai žaidimai“, lektorius – V. Alekna. Pateikiame straipsnį, parašytą remiantis seminaru. Autorė – žurnalistė Daiva Ausėnaitė.   Vytautas Alekna: vaikystėje patirtos psichotraumos nulemia kokius vaidmenis vaidinsime užaugę   Gydytojas psichiatras Vytautas Alekna kiekvieną kartą, kai į jo kabinetą užsuka priklausomybę turintis

Naujos tendencijos priklausomybėse

 2020 m. lapkričio 20 dieną vyko nuotolinis seminaras ,,Naujos tendencijos priklausomybėse“, organizuotas LPLI ir JPA. 

Seminaras – apie medžiagas, kurios turi potencialą sukelti priklausomybę, jei vartojamos ne taip, kaip paskirta. Priklausomybė analgetikams, papildams, naujosios psichoaktyvios medžiagos. Taip pat buvo aptarti vaistų sukelti galvos skausmai.

  Seminaro pranešėja – gydytoja klinikinė toksikologė, Gabija Mikulevičienė.

Seminaro vaizdo įrašą galite peržiūrėti paspaudę nuorodą.

 

 

Lietuvos priklausomybės ligų institutas vykdys projektą „Žvilgsnis į priklausomybės ligas“

Tikriausiai sunkiai berastume žmogų, kuris savo gyvenimo eigoje nebūtų išbandęs ar išgyvenęs naktinio gyvenimo šurmulio, nebūtų apkerėtas tokio gyvenimo žavesio ir jo teikiamų galimybių bei pagundų. Neretai naktinis gyvenimas susuka ne vienam protą, kuomet prarandami visi savisaugos instinktai, o savikontrolė iš viso tampa nežinomu dalyku. Būtent tokioje būsenoje, nesvarbu kokio

Įvyko tarptautinė nuotolinė konferencija „Priklausomybių gydymas Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir perspektyvos”

 Lietuvos priklausomybės ligų institutas (LPLI), Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC) ir Lietuvos Respublikos Seimas (LRS) lapkričio 9 d. organizavo tarptautinę nuotolinę konferenciją „Priklausomybių gydymas Lietuvoje ir pasaulyje: iššūkiai ir perspektyvos”. Jos metu užsienio ir Lietuvos ekspertai dalijosi įžvalgomis, kaip šiuo metu gydomos priklausomybių ligos, aptarė kylančius iššūkius ir ateities perspektyvas.

Konferencijoje pasisakė sveikatos apsaugos ministras prof. Aurelijus Veryga, Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) vadovas doc. dr. Emilis Subata, Jungtinės Karalystės Kasl Kreigo ligoninės direktorius medicinai, vyriausiasis mokslinio žurnalo „Alkoholis ir alkoholizmas“ (angl. ,,Alcohol and Alcoholism”) redaktorius prof. Jonathanas Chickas, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, LPLI ekspertas doc. dr. Robertas Badaras, Priklausomybės ligų ir jų priežiūros srityje dirbantis Nyderlandų Neimegeno Radbaundo universiteto profesorius emeritas Cornelis DeJongas, Ženevos universiteto profesorė Barbara Broers.

Konferenijos vaizdo įrašas anglų kalba:

Vaizdo įrašas lietuvių kalba:

 

Konferencijos pranešimai eilės tvarka:

  1. „Pagalba priklausomiems Lietuvoje: stigma, mitai, galimybės ir iššūkiai“ 

Profesorius Aurelijus Veryga, LR sveikatos apsaugos ministras

2. Farmakoterapijos principai sergantiems priklausomybe: galimybės ir pavojai  (anglų k.)

 Prescribing medication in addictions: possibilities and dangers

Profesorius Jonathan Chick, Castle Craig ligoninės direktorius medicinai, vyriausiasis ,,Alcohol and Alcoholism” redaktorius

3. Piktnaudžiavimo opioidais rizikos valdymas ir receptinių opioidų prieinamumo užtikrinimas: misija (ne)įmanoma? (anglų k.)

 Managing Risks of Misuse and Ensuring Availability of Prescribed Opioids: Mission (Im)Possible? 

Doc. Dr. Robertas Badaras, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, LPLI ekspertas; 

4. Subjektyvus tarpasmeninis elgesys priklausomybių medicinoje bei jo pasekmės terapiniam santykiui (anglų k.)

Self perceived interpersonal behaviour in Addiction Medicine: Consequences for the therapeutic relation 

Priklausomybės ligų ir jų priežiūros srityje dirbantis profesorius emeritas Cornelis DeJong, Radboud universitetas, Nijmegen

5. Kanapės: vaistai ar narkotikai? (anglų k.)

Cannabis: drug or medication?

Profesorė Barbara Broers, Ženevos universitetas

6. Priklausomybės nuo alkoholio ambulatorinio gydymo metodika 

Doc. Dr. Emilis Subata, Respublikinis priklausomybės ligų centras 

 

 

 

(Ne)pamiršti priklausomų nuo alkoholio tėvų vaikai

Lietuvos priklausomybės ligų institutas (LPLI) ir Jaunųjų psichiatrų asociacija (JPA) organizavo “Žvilgsnis į priklausomybės ligas” renginių ciklo seminarą tema – ,,(Ne)pamiršti priklausomų nuo alkoholio tėvų vaikai’’.
Seminaro pranešėja – Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto profesorė, dr. Laima Bulotaitė.
Seminaro metu aptarta su kokiomis psichologinėmis problemomis, elgesio bei emociniais sunkumais susiduria piktnaudžiaujančių alkoholiu tėvų vaikai. Padiskutuota ar šiems vaikams reikalinga pagalba bei parama? Ar tai tikrai išskirtinė rizikos grupė? Kokios pagalbos jiems reikia ir ar galime ją suteikti Lietuvoje?
Seminaras vyko 2020 m. kovo 12 dieną 17:00 – 19:00 valandomis, “Senjorų Avilyje”, J. Kubiliaus g. 2, Vilniuje.

Priklausomybė nuo interneto ir socialinių tinklų: kur prasideda ir baigiasi tikrovė?

– Daiva Ausėnaitė, alfa.lt. Sudėtingi santykiai su… virtualia realybe ir joje Internete kasdien praleidžiame daug laiko. Čia bendraujame, tvarkome reikalus, apsiperkame, pramogaujame. Čia tenkiname savo slapčiausius poreikius, čia neriame visa galva į priklausomybes. Turime gausybę santykių virtualioje erdvėje su kitais žmonėmis ir turime santykį su pačia virtualia erdve. Kai kurie

,,Tarp draugystės ir skyrybų – lėtinio skausmo ir opioidų santykis“

Daiva Ausėnaitė, alfa.lt.

 

Pasirinkimas: numalšinti lėtinį skausmą ar įgyti priklausomybę

 

JAV ligų kontrolės centras skelbia, kad apie 30 proc. žmonių patiria lėtinį skausmą, tarp vyresnių nei 65 m. žmonių – beveik kas antras. Lėtinis skausmas – tai skausmas, kuris trunka daugiau nei 3-6 mėn. Skaičiuojama, kad 60 proc. atvejų tai būna nugaros skausmai, trečdalis lėtinio skausmo yra nulemta sąnarių ligų. Taip pat lėtinį skausmą sukelia raumenų ir kaulų sistemos, onkologinės ligos. Lėtinio skausmo gydyme besispecializuojantis gydytojas anesteziologas – reanimatologas Petras Petkevičius sako, kad lėtinių skausmų malšinimui skiriami opioidai turi ir tamsiąją pusę. Ilgalaikis jų vartojimas sukelia priklausomybę. 

 

Subjektyvusis skausmas

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose Skausmo gydymo centre ir Nacionaliniame vėžio institute Anestezijos, operacinės ir reanimacijos skyriuje dirbantis gydytojas Petras Petkevičius sako, kad skausmas kaip reiškinys, jo apibrėžimas ir nustatymas visuomet sukelia diskusiją apie subjektyvumą ir galimas interpretacijas. 

„Skausmas – nemaloni sensorinė ir psichologinė (emocinė) patirtis, susijusi su esamu ar potencialiu audinių pažeidimu. Toks yra pagrindinis vartojamas apibrėžimas“, – kalbėjo gydytojas susirinkusiems į Lietuvos priklausomybės ligų instituto surengtą paskaitą „Tarp draugystės ir skyrybų – lėtinio skausmo ir opioidų santykis“. 

Pasak specialisto, lėtinio skausmo gydymui dažnai naudojamos farmakologinės medžiagos, kurios veikia opioidų receptorius, dėl to vaistai gavo opioidų pavadinimą.

Skausmo gydymo

Pasak P. Petkevičiaus, lėtinio skausmo gydymo metodų nėra labai daug. Jis išskiria keturias rūšis pagalbos būdų: 

  • Nemedikamentinės priemonės – reabilitacinės, elgesio terapijos ir t.t.;
  • Medikamentinės priemonės – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, vietiniai anestetikai, opioidai ir adjuvantinės medžiagos (gabapentinoidai, gliukokortikoidai, benzodiazepinai ir kt.);
  • Intervencinės priemonės – epidūrinės analgezijos, steroidų injekcijos ir pan.;
  • Chirurginės procedūros – taikomois, kai galima mechaninį skausmo dirgiklį pašalinti.

 

„Opoidai yra efektyvūs, ypač kai reikia malšinti ūmų ar pooperacinį skausmą. Problema prasideda, kai šie vaistai vartojami ilgai, lėtiniam skausmui malšinti. Dėl skausmo paplitimo žmonės nori efektyvių vaistų ir jie čia atlieka svarbų vaidmenį, nes  vaistų, galinčių kovoti su vidutiniu ir stipriu skausmu, nėra daug – vienos rankos pirštų galima suskaičiuoti. Tačiau opioidams vystosi priklausomybė“, – paskaitoje kalbėjo gydytojas anesteziologas – reanimatologas Petras Petkevičius.  

 

Problemos dėl opioidų

„Opioidų receptoriai išsidėstę visame žmogaus kūne, labai įvairiose vietose: nugaros smegenyse, virškinamajame trakte, periferinėje sistemoje. Smegenyse yra kelios sritys, kurios atsakingos už apdovanojimą. Jose yra ir opioidų receptorių. Jeigu mes pavartojame opiodų, jisveikia visą kūną. Bėda tame, kad jis veikia ir vadinamuosius apdovanojimo centrus smegenyse. Mokslinėje literatūroje rašoma, kad net nuo pirmos opioido pavartojimo dozės smegenyse ima formuotis ryšiai. Ilgą laiką vartojant formuojasi ilgalaikiai ryšiai. Beveik neįmanoma sukurti tokio opioido, kuris neveiktų visų sistemų, nes opioidų receptoriai  yra visame žmogaus kūne“, – aiškino gydytojas. 

Susirinkusiems į paskaitą jis pasakojo, kad JAV medikai šios atsirandančios priklausomybės nelaiko didele bėda. „Amerikiečiai vertina tai, kaip neišvengiamą šių vaistų vartojimo efektą. Jie ima mušti pavojaus varpais tada, kai vartojant šiuos vaistus atsiranda kiti faktoriai: rizikingas opioidų vartojimas (pacientas vartoja medikamentus milžiniškomis dozėmis, jų net neskaičiuodamas), žmogui dėl vaistų vartojimo pasireiškia socialinės, bendravimo problemos ir t.t. Tada tai jau imama vadinti opioidų naudojimo sutrikimu“, – pasakojo P. Petkevičius. 

Ar visuomet bus priklausomybė?

Skaičiuojama, kad priklausomybė išsivysto apie  20-30 proc. pacientų, gaunančių ilgalaikę terapiją. JAV Ligų kontrolės centras 2017 m. paskelbė opioidų vartojimo rekomendacijas. Ten yra paminėtas morfino ekvivalentas – tai yra vienas miligramas peroralinio morfino. Nurodyta, kad per parą pacientas negali gauti daugiau kaip 90 ekvivalentų. 

„Pavyzdžiui, negalima žmogui per dieną skirti daugiau nei 900 ml tramadolio (populiarus mūsų šalyje medikamentas), nes 100 miligramų tramadolio yra dešimt morfino ekvivalentų. Po šių rekomendacijų paskelbimo dalis gydytojų pamatė, kad nemažai jų pacientų gauna didesnes dozes negu rekomenduojama. Pradėjo masiškai nutraukinėti jų išrašymą pacientams. Ir mirčių nuo opioidų perdozavimo ne mažėjo, o daugėjo. Pacientai buvo palikti likimo valiai, jie kentė skausmą ir ieškojo kitų kelių, kaip gauti jiems reikiamų nuskausminamųjų medžiagų. Pradėjo vartoti nelegalias, dėl to padaugėjo mirčių“, – kalbėjo gydytojas anesteziologas – reanimatologas. 

Ilgalaikio vartojimo grėsmės

Pasak gydytojo P. Petkevičiaus, esant ūmiam skausmui opioidai demonstruoja didelį efektyvumą, tačiau ilgai juos vartojant vystosi tolerancija. Ilgainiui vartojant įprastą vaisto dozę nepasiekiamas toks efektas, koks buvo pasiektas pradėjus vartoti terapiją. Reikia vis didesnių dozių. Yra įrodyta, kad po šešių mėnesių opioidų terapijos tik 25 proc. vis dar patiria nuskausminamąjį efektą.

„Toksikologijos žurnale skaičiau vieną straipsnį, ten buvo labai geras pastebėjimas, kad opioidų labiausiai reikia tiems žmonėms, kurie turi didžiausią riziką išsivystyti priklausomybei nuo jų. Yra tyrimų, kad net pusė žmonių, patiriančių lėtinį skausmą gali sirgti depresija. O būtent depresija yra vienas iš rizikos faktorių išsivystyti priklausomybei. Nors problemų su šių vaistų vartojimu yra daug, tačiau atsisakyti šių vaistų visgi negalime“, – teigė medikas. 

Populiarūs ir prieinami

„Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad juos sunku gauti, iš tiesų, visai nesunku. Legaliu keliu – gauni receptą ir eini į vaistinę. Pasitaiko ir įdomesnių būdų. Pamenu vieną pacientę, kuri savo mamą gydė opioidais to nežinodama. Jos vyras viešėdamas kitoje šalyje patyrė stuburo traumą ir jam nuo skausmo skyrė opioidų, jis paprašė jų išrašyti daugiau. Vaistų liko ir jais buvo pasidalinta su uošviene. Nelegalių būdų gauti šių vaistų yra gausybė ir pačių įdomiausių“, – šypteli P. Petkevičius.

2018 m. JAV buvo išrašyta 245 milijonai opioidų receptų (šalyje apie 327 milijonai gyventojų). Amerikiečiai paskaičiavo, kad 3-4 proc. visuomenės yra taikoma ilgalaikė opioidų terapija nuo skausmo. 

2018 m. dėl vaistų perdozavimo JAV mirė 44 000 žmonių, 16 280 iš jų priklausė opioidams. „Kaip įvyksta mirtis? Opioidų receptorių yra ir kvėpavimo centre, slopinamas kvėpavimo centras ir žmogus tiesiog uždūsta“, – kalbėjo gydytojas. Jis patarė kolegoms medikams atsižvelgti į vaistų tarpusavio sąveiką, pavyzdžiui, dažnai skiriami benzodiazepinai taip pat slopina kvėpavimo centrus, vartojant kartu su opioidais gali būti suminis efektas. 

Nėra alternatyvų

Gydytojas P. Petkevičius sako, jog pasaulis yra įspaustas į kampą, nes alternatyvų šiems vaistams nėra. „Kai kalbame apie vidutinį ar stiprų skausmą, tai geriau už opioidus nėra. Stipraus skausmo atveju nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo nepadės. Turėjau pacientą, kuris sirgo labai retos formos kaulų naviku. Didžioji dalis jų išsivysto kryžkaulyje. Žmogus buvo keturis kartus operuotas, išbandytos reabilitacijos, nemedikamentinės priemonės, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, intervencinė skausmo procedūra nebuvo efektyvi. Liko tik opioidai. Priklausomybė vystėsi, bet kartais nėra išeities ir reikia juos vartoti. Europos skausmo federacija yra pasakiusi, kad skausmo gydymas yra pamatinė žmogaus teisė. Natūralu, kad žmogus tikisi efektyvaus nuskausminimo, o medikai jam gali pasiūlyti tik opioidus, tad nuo šių vaistų nepabėgsime“, – Lietuvos priklausomybės ligų institute vykusioje paskaitoje kalbėjo gydytojas P. Petkevičius. 

Rekomendacijos 

Prakalbus apie protingą šio medikamento skyrimą, gydytojas paminėjo Europos skausmo asociacijos rekomendacijas. „Pradėjus terapiją, reikia pasiskirti bandomąjį laikotarpį. Geriausia būtų, kad tas gydytojas, kuris paskyrė vaistą, jį toliau reguliuotų, koreguotų. Aš visuomet siūlau pacientams vesti dienoraštį, kur jie žymėtų savo skausmą, jo aktyvumą, nepageidaujamus vaisto pašalinius efektus. Bandomuoju laikotarpiu yra rekomenduojamos vadinamosios rekonsultacijos – savaitę dvi pasižiūrėti, ar pavyksta įgyvendinti tikslą, kad iš karto būtų galima daryti korekcijas: tikslų, vaisto dozės ar pagalbinių priemonių. 

Kaip reikėtų nutraukti vaistus, jei žmogus ilgai juos vartoja? Rekomenduojama kas 12 savaičių daryti rekonsultacijas, žiūrėti, kaip pasiekiami tikslai. Po pusmečio rekomenduojama daryti „vaisto atostogas“ – trumpam nutraukti vaistą“, – rekomendacijas pateikė gydytojas P. Petkevičius.

Trumpo veikimo opioidai gali būti išrašomi 15-ai dienų; pailginto veikimo 30-čiai dienų. Receptas galioja 5 dienas, įskaitant išrašymo dieną. 

Kviečiame žiūrėti seminaro video santrauką.