Net 51,4 proc. apklaustų suaugusių rūkančių ar vartojančių bedūmius gaminius vartotojų Lietuvoje nurodo nenorintys jų atsisakyti. Šio žalingo įpročio atsisakyti norėtų 36,2 proc. vartotojų; ši dalis yra panaši visose socialinėse-demografinėse šalies gyventojų grupėse. Apklausa taip pat rodo vartojimo slinktį link bedūmių tabako gaminių.
Sociologinį tyrimą „Priklausomybės nuo tabako tyrimas ar lietuviai mes rūkyti“ (peržiūrėti tyrimą PDF formatu galite čia) Lietuvos priklausomybės ligų instituto užsakymu rugsėjį atliko tyrimų bendrovė „Vilmorus“. Vykdant jį buvo apklausti tiek tradicinių tabako gaminių – cigarečių, cigarilių, cigarų, sukamojo ir pypkių tabako – vartotojai, tiek tabako alternatyvų – elektroninių cigarečių, kaitinamojo tabako, benikotininių gaminių – vartotojai.
Šis tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė (51,4 proc.) suaugusių rūkančių ar vartojančių bedūmius gaminius vartotojų nenori atsisakyti šio įpročio. Rūkymas specialistų yra vertinamas kaip stipri priklausomybė nuo nikotino, todėl nestebina tyrimo atskleista didelė dalis neketinančių mesti rūkyti ir atisakyti žalos sveikatai. Specialistų vertinimu, vyrauja klaidingas visuomenės įsitikinimas, kad vartojimas priklauso tik nuo valios – tuo tiki bent 4 iš 10 apklaustųjų (45,9 proc.).
„Dirbant priklausomybių ligų prevencijos ir gydymo srityje įsitikiname, kad toli gražu ne visi žmonės yra pasirengę atsisakyti žalos sveikatai. Tai pasakytina ir apie tabako gaminius. Turime suprasti ir įvertinti žmonių pasirinkimams įtaką darančius veiksnius bei visuomenės nuotaikas. Tam naudingi sociologiniai tyrimai“, – sakė Lietuvos priklausomybės ligų instituto valdybos pirmininkas Jonas Fugalis.
Kaip rodo tyrimas, apskritai atsisakyti tabako gaminių – tiek tradicinių, tiek alternatyvų – 42,4 proc. jų vartotojų paskatintų sveikatos problemos, beveik penktadalis (17,7 proc.) svarstytų mestų tabakui brangstant, na o ketvirtadalis (25,7 proc.) net nežino, kas juos paskatintų mesti.
„Psichologų ir priklausomybių ligų specialistų darbas yra padėti žmonėms atsisakyti rūkymo ar kitų gaminių vartojimo. Nors yra tam skirtų priemonių ir programų, tokios pagalbos ir informacijos apie galimybes žmonėms trūksta, ką patvirtina ir tyrimo duomenys. Matome, kad reikia aktyviau kalbėti apie metimo rūkyti ar tabako žalos mažinimo priemones“, – sako gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis, Lietuvos priklausomybės ligų instituto asocijuotasis ekspertas.
Penktadaliui vartojančių tradicinius ar naujus tabako gaminius atrodo nepakankama pagalbos metant juos vartoti. Tarp norinčių mesti taip manančių yra arti trečdalio (28,5 proc.)
Pristatydamas tyrimo duomenis „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys atkreipė dėmesį į nemažą tabako alternatyvų vartotojų dalį. „Tyrime nevertinome pokyčių dinamikos, tačiau duomenis jau rodo reikšmingą naujoviškų gaminių dalį bendrame vartojime“, – sakė jis.
Nors cigaretes bent kartą per mėnesį rūkė 8 iš 10 apklaustų tabako gaminių vartotojų, daugiau kaip penktadalis renkasi naujoviškus gaminius, antai el. cigaretes bent kartą per mėnesį vartojo 14,2 proc., kaitinamąjį tabaką – 11,3 procento.
„Duomenys rodo prieštaringą tabako vartotojų požiūrį. Žmonės nurodo, kad cigarečių atsisakymą svarstytų dėl sveikatos, tačiau realiai perėję prie tabako alternatyvų sako, kad pasirinkti jas dažniau paskatino kitos priežastys – kvapas, draugai, naujovių patrauklumas, ir tik po to sveikata. Tai rodo, kad informacijos žmonėms ir nuoseklaus supratimo apie tabako alternatyvas dar trūksta, kaip ir prieinamų tyrimų apie tradicinių ir naujų gaminių žalos lygius“, – sakė J. Urbutis.
Vartojantys elektronines cigaretes, kaitinamąjį tabaką nurodė, kad lyginant su tradiciniais tabako gaminiais, naujosios priemonės nepalieka nemalonaus kvapo. 32,3 proc. tai buvo pagrindinis argumentas rinktis alternatyvas. Be to, buvo nurodoma, kad tiesiog norėjo išbandyti kažką naujo – 26,8 proc., pasiūlė draugai – 26,8 proc., mažiau kenkia sveikatai – 22,8 proc., galima naudoti ir patalpose – 22,8 proc., norėjo atsisakyti įprastų cigarečių – 20,5 proc., dėl mažesnės žalos aplinkiniams – 19,7 procento.
Apklausa taip pat rodo platesnį visuomenės požiūrį į tabako kontrolės ir žalos mažinimo priemones. Daugiau nei pusė respondentų teigia, kad tabako gaminių prekybos ir reklamos apribojimai neturi įtakos rūkymo mažinimui. 38,7 proc. apklaustųjų nurodo, kad Lietuvoje nepakanka dėmesio tabako žalos mažinimui. Dauguma respondentų taip pat sutiko su teiginiu, kad valstybė turėtų užtikrinti, kad rūkantys galėtų vartoti produktus, kurie buvo moksliškai pagrįsti kaip mažiau žalingi.