Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja dr. Aušra Širvinskienė Seime vykusios konferencijos „Priklausomybės ligos: dabarties situacija ir perspektyvos ateityje“ dalyviams pateikė susimąstyti verčiančius statistinius skaičius: gydymą dėl įvairių priklausomybių Europos šalyse gauna mažiau nei 10 proc. pacientų, kuriems toks gydymas reikalingas. Ji atkreipė dėmesį į kelias žmonių grupes, kurie neretai lieka nematomi: turintys žalingų vartojimo įpročių ir nepatogūs vaikai iš priklausomų asmenų šeimų. Tinkama ankstyva pagalba šiems žmonėms leistų išvengti išlaidų ateityje gydant jau sunkias priklausomybes.
Gydymo prieinamumas
„Priklausomybė yra sudėtingas, bet sėkmingai gydomas psichikos ir elgesio sutrikimas, kuris pakeičia smegenų struktūrą ir funkcijas. Šių ligų gydymas yra savanoriškas, taikomas ir nutraukiamas asmens pageidavimu. Turiu pabrėžti, kad gydymas visuomet yra savanoriškas ir jis nutraukiamas tik paties žmogaus pageidavimu. Labai dažnai priklausomo žmogaus artimieji pamiršta šį principą ir tikisi, kad kažkieno atvežti, nukreipti patys žmonės be jokio noro bus uždaromi ir laikomi. Uždarymas ir laikymas nėra gydymas“, – Lietuvos priklausomybės ligų instituto surengtoje konferencijoje teigė dr. A. Širvinskienė.
Europos šalyse buvo atliktas tyrimas apie gydymo prieinamumą priklausomiems asmenims. Išaiškėjo, kad tik 10 proc. priklausomų nuo alkoholio žmonių gauna gydymą laiku. Dažniausiai gydymą laiku gauna asmenys, kuriems yra diagnozuota šizofrenija (82 proc.), dvipolinis sutrikimas (60 proc.), depresija (55 proc.). „Manau, kad Lietuvoje būtų panaši situacija, mes turėtume gal 10–15 proc., kurie patenka į gydymą“, – sakė dr. A. Širvinskienė.
Gydymo efektyvumas
„Dažnai mes sulaukiame skambučių ar diskusijų, kodėl mes netaikome vieno ar kito metodo. Kai bandome aiškinti, kad tai nėra mokslu pagrįstas metodas, mums sakoma, kad jis kažkam padėjo… Tai nėra aiškus rezultatas, gal jam padėjo ne tas metodas, o kažkokie kiti dalykai.
Gydymo tikslas – kad žmogus nutrauktų psichoaktyvių medžiagų vartojimą. Tačiau žmonės yra skirtingi, jų situacija tikrai yra labai skirtinga.
Mes sulaukiame žmonių su, kaip mes sakome, įsisenėjusia problema ir aplinkybės tam žmogui yra nepalankios. Yra gretutinių ligų ir, deja, ne visada gydymo tikslas būna nutraukti vartojimą, kartais tikslas yra sumažinti psichoaktyvių medžiagų vartojimą ir padaryti jį saugesnį tiek pačiam žmogui, tiek visuomenei. Čia noriu pabrėžti, kad yra įvairių priemonių, kaip žalos mažinimo priemonės, kurios saugo ne tik to žmogaus sveikatą ir gyvybę, bet ir visos visuomenės sveikatą ir gyvybes“, – sakė Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja dr. A. Širvinskienė.
Pasak specialistės, gydymas laikomas sėkmingu, jeigu priklausomam žmogui pavyksta integruotis į visuomenę, grįžti į darbą, į šeimą, į visuomenę. Kaip stiprius pagalbininkus medicinos įstaigoms dr. A. Širvinskienė įvardijo nevyriausybines organizacijas, besirūpinančias priklausomų asmenų integracija į darbo rinką. Ji paminėjo vieną sėkmingiausių projektų – salotų barą „Mano guru“.
Labiau individualizuotas gydymas
Pasak dr. A. Širvinskienės, yra daug veiksnių, galinčių apibrėžti gydymo efektyvumą. Neretai jie būna glaudžiai susiję su priklausomo asmens individualia situacija. Pagalba priklausomam žmogui turėtų būti organizuojama atsižvelgiant į tai, kokioje situacijoje tas žmogus yra, pavyzdžiui, ar jis yra rizikingo vartojimo, ar jis yra žalingo vartojimo, ar jau išsivystęs priklausomybės sindromas.
„Gydymas laikomas efektyviu, kai gydymo metu galima atsižvelgti į individualius žmogaus poreikius, į jo medicinines, socialines, profesines, teisines problemas. Per gydymo kursą neįmanoma išspręsti visų žmogaus socialinių problemų, kad ir kokią gerą komandą turėtume. Daug darbo turėtų būti daroma bendruomenėje, kurioje žmogus gyvena, jo artimiausioje aplinkoje. Visos socialinės ir psichologinės tarnybos turėtų intensyviai dirbti ne tada, kai žmogus gydomas, bet ir jam išėjus iš gydymo įstaigos ar prieš patenkant gydytis“, – įsitikinusi specialistė.
Žalingas vartojimas
Lietuvos priklausomybės ligų instituto surengtoje konferencijoje kalbėjusi A. Širvinskienė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į dar vieną grupę žmonių – turinčius žalingų vartojimo įpročių. Jie dar neturi diagnozuotų priklausomybių, bet intensyviai juda ta linkme.
„Žmonės, kurie turi žalingą vartojimą, tai jau yra dėl vartojimo atsiradusi žala, susijusi su sveikata, bet mums dar neužtenka kriterijų, kad diagnozuotume jiems priklausomybės sindromą. Manau, su tokiais asmenimis būtų galima dirbti trumpų intervencijų būdu, ankstyvos diagnostikos priemonėmis. Kartais užtenka atkreipti dėmesį į žmogaus suvartojamus alkoholio vienetus, apie tai pakalbėti, tai puikiai galėtų padaryti ir šeimos gydytojai. Ir tai jau būna šioks toks rezultatas, kad žmogus susimąsto ir ima keisti savo elgesį“, – sakė dr. A. Širvinskienė.
Nepatogūs vaikai
- Širvinskienė prakalbo dar viena tema, kuriai kol kas viešų renginių, mokslinių konferencijų metu beveik neskiriamas dėmesys. Pasak specialistės, tai rimta problema, reikalaujanti skubių ir tinkamų sprendimų.
„Nepalankiose šeimose augantys vaikai, kur yra priklausomų asmenų, kur kartais nebūna vieno iš tėvų, užauga ir tampa nepatogiais vaikais. Tie vaikai neturi priklausomybės sindromo, bet turi elgesio sutrikimų ir vieną dieną jie ima vartoti alkoholį. Suaugusieji galvoja, kad pagrindinė tokių vaikų problema – alkoholis ir kad juos reikia laikyti uždarytus ir gydyti nuo alkoholizmo. Aukštos rizikos grupės vaikams turėtų būti taikomas ne gydymas, bet siūloma dalyvauti prevencijos ir ankstyvos intervencijos programose. Jau yra paruošti tokie specialistai. Tabako, narkotikų ir alkoholio departamento iniciatyva yra įdiegtos ankstyvos diagnostikos programos – jomis reikėtų aktyviau naudotis. Kai tie nepatogūs vaikai yra uždaromi, atrodo, kad ramiau, bet problema dėl to neišsisprendžia. Mes gerybinių auglių negydome chemoterapija, taip ir čia reikėtų įsiklausyti, ką sako specialistai. Jeigu jie sako, kad tas jaunas žmogus neturi priklausomybės sindromo, tai reikia pamiršti tą norą uždaryti, reikia ieškoti kitų būdų, kaip jam padėti“, – sakė Respublikinio priklausomybės ligų centro direktoriaus pavaduotoja dr. A. Širvinskienė.