Lietuvoje alkoholio suvartojimas mažėja, tačiau jis lieka viena populiariausių legalių narkotinių medžiagų. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gydytojas psichiatras Algirdas Musneckis teigia, kad žmonės, turintys priklausomybę nuo alkoholio, į ligonines dažniausiai atvyksta ne dėl vartojimo problemos, bet dėl gretutinių sutrikimų.
Galimi sutrikimai
Ilgalaikis alkoholinio vartojimas blogina pažintines funkcijas ir gali sukelti Korsakovo psichozę. Ši liga pasireiškia užmaršumu, kai pamirštama, apie ką buvo kalbama prieš kelias minutes, nuolat klausiama tų pačių klausimų, pasakojamos tos pačios istorijos, nesiorientuojama laike ir vietoje. Visgi žmogus gali prisiminti seniau įvykusius momentus, nes „pirmiausia yra paveikiama trumpalaikė, o vėliau ilgalaikė atmintis“, – sakė A. Musneckis. Pažeidus smegenis kai kurie sutrikimai lieka visam gyvenimui.
Gydytojas taip pat pabrėžė, kad turintys psichikos sutrikimų yra linkę vartoti alkoholį. Ketvirtadalis depresija sergančių žmonių turėjo alkoholio vartojimo sutrikimų, tarp Bipolinį sutrikimą turinčių pacientų 34 proc. buvo susidūrę su pertekliniu alkoholio vartojimu.
Patarimai, kaip elgtis su priklausomais nuo alkoholio žmonėmis
Nuo alkoholio priklausomi žmonės susiduria su daug iššūkių – visuomenės ir artimųjų neigiama nuomone, baime dėl šeimos praradimo, teisinių pasekmių, nenorėjimu pripažinti problemos ir pradėti gydymo.
Psichologas atkreipia dėmesį, kad ne tik priklausomi asmenys, bet ir jų artimieji vengia pripažinti problemą. Kartais atsiranda ir tokių, kurie linkę ignoruoti artimojo perteklinį alkoholio vartojimą, nes bijo susidurti su smurtu. Neretai alkoholikai slepia nuo savo artimųjų priklausomybę.
A. Musneckis pataria, jog pastebėjus nesaikingą alkoholio vartojimą svarbu bendrauti su priklausomu žmogumi, tačiau neįbristi į pasiteisinimų ir manipuliacijų liūną, „nereikia žaisti katės ir pelės žaidimų“. Pasak jo, jeigu šeimos narys papasakotų apie alkoholio priklausomybę platesniam žmonių ratui, tai alkoholikas būtų linkęs perduoti kaltę pasipasakojusiam, o ne prisiimti ją pats.
Be to, priklausomas žmogus gali meluoti dėl savo ligos. Gali sakyti, jog nebevartoja, jaučiasi geriau, ir sukelti aplinkiniams dvejonių, kad šie nepasitiki juo. Šeimos nariams tokiu atveju reikia vadovautis intuicija ir neįsitraukti į konfliktą. Taip pat svarbu kreiptis į specialistus pagalbos.
Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (VVSSF) finansuojamas projektas „Žvilgsnis į priklausomybės ligas“