Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje pranešimą skaitęs profesorius Džonatanas Čikas (Jonathan Chick) iš Škotijos įvardijo ne vieną vaistų kombinaciją, kuri neduoda efekto gydant priklausomybę nuo alkoholio. Jo įsitikinimu, nedažnai parenkamas veiksmingas gydymas. Savo teiginį jis pagrindė įvairiais pasauliniais tyrimais ir mokslinėmis studijomis. Konferenciją organizavo Lietuvos priklausomybės ligų institutas (LPLI), Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC) ir Lietuvos Respublikos Seimas (LRS)
Daiva Ausėnaitė
Vaistai esant priklausomybei nuo alkoholio
Prof. Džonatanas Čikas dirba Škotijoje, atsakingas už psichiatrinę sritį Kreigo pilies (Castle Craig) ligoninėje. Pasak profesoriaus, Lietuva išsiskiria iš kitų Europos valstybių kaip šalis turinti ryškių problemų alkoholio vartojimo srityje. Tačiau jo manymu, Lietuva tuo pačiu yra pavyzdys, kaip įgyvendinus tam tikras politikos priemones galima išmatuoti jų veiksmingumą.
„Psichiatrijoje kai kurie specialistai dažnai paskiria neteisingus vaistus. Mano įsitikinimu, veiksmingas gydymas nėra dažnai naudojamas alkoholizmo gydyme. Psichiatrai, gydantys alkoholio priklausomybę, žino tokius vaistus kaip acamprosate, disulfiram ar nalmefene. Kviečiu į šiuos medikamentus pažiūrėti atidžiau. Pavyzdžiui, daugėja abstinencijos atvejų kai ilgai vartojamas acamprosate vaistas“, – kalbėjo profesorius.
Medikamentų skiriama daug
Prof. D. Čikas konferencijos dalyviams pateikė statistinius skaičius, kiek sergančiųjų priklausomybe nuo alkoholio gauna priklausomybei skirtų medikamentų ir kiek kitų vaistų:
- JAV tik 6-7 proc. turinčių alkoholio sutrikimų vartoja kokį nors kitą vaistą alkoholizmo priklausomybei mažinti.
- Britai nustatė, kad tik 6.1 proc. priklausomų nuo alkoholio gauna vaistus, kurie skirti alkoholizmo gydymui. Tačiau 20 proc. gauna antidepresantus, kiti 20 proc. gauna vaistus nuo nerimo.
- Naujoje Zelandijoje 58.6 proc. į priklausomybės ligų centrus atvykusių pacientų jau vartoja antidepresantus, 47.7 proc. antipsichotinius vaistus.
- Naujoje Zelandijoje apklausus gydomus priklausomus asmenis išaiškėjo, kad virš 79.3 proc. jų gauna bent vieną psichotropinį vaistą, 37 proc. vartojo daugiau nei du vaistus, 10.4 proc. – daugiau nei 3 vaistus.
Vaistų efektyvumas
„Aš kviečiu jus kelti klausimą, koks tų vaistų efektyvumas? Priklausomybių srityje dirbantys medikai puikiai žino, kad gydomas alkoholikas turi ir kitų diagnozių, kurios taip pat turi būti gydomos vaistais. Dažniausiai priklausomi žmonės serga depresija, turi įvairių fobijų, jaučia nerimą, išgyvena panikos atakas. Neretai būna, kad alkoholio vartojimo pradžia sutampa su kitu nustatytu psichikos sutrikimu. O depresija ir alkoholio vartojimas – tai koja kojon žengiančios diagnozės. Medikams tikrai būna sunku atskirti šias diagnozes, nes tokiai kartu su alkoholizmu pasireiškiančiai depresijai būdinga nuomonių kaita, mintys apie savižudybę, nerimas, dirglumas, irzlumas, panikos priepuoliai. Žmonės skundžiasi ir fiziniais simptomais: ankstyvas nubudimas, apetito dingimas, lytinio potraukio praradimas, impotencija, pernelyg didelis jautrumas skausmui. Tai gerai žinoma ir kaip alkoholizmo simptomai“, – kalbėjo profesorius iš Škotijos ligoninės.
Atsakydamas į klausimą, ar depresantai veiksmingi, profesorius sakė, kad tyrimai rodo jų efektyvumą, kai kartu skiriami vaistai nuo alkoholizmo. „Filadelfijos gydytojų inicijuotas ir atliktas tyrimas parodė, kad dalis pacientų vien vartodami placebą atprato vartoti alkoholį. O paskyrus vieną vaistą iš skirtų gydyti didžiosios depresijos epizodą – rezultato nebuvo jokio. Toje grupėje tirtų pacientų, kuriems buvo skirti keli vaistai (gydyti depresiją ir alkoholizmą), pastebėta didelių efektyvumo požymių“, – kalbėjo prof. D. Čikas.
Vartojamų vaistų rizikos
„Turime matyti ir tokius skiriamų vaistų aspektus, kurie nebūna įrašyti į vaisto anotaciją. Pavyzdžiui, sukaupta nemažai įrodymų, kad jei žmogus tampa priklausomas iki 25 metų amžiaus, jis turės sunkesnę alkoholizmo eigą. Švedijoje atlikti tyrimai parodė, kad vyrai ir moterys, kurie vartojo kelis medikamentus nuo 25 metų ir dar alkoholį, jie dažniau patekdavo į teisėsaugos akiratį dėl įvykdytų smurtinių nusikaltimų“, – tarptautinėje Vilniuje vykusioje konferencijoje kalbėjo profesorius Džonatanas Čikas. – „Ispanų medikų komanda iškėlė versiją, kad sergant alkoholizmu didžiausia problema yra nerimas. Tiriamų asmenų grupei jie paskyrė nerimui gydyti skirtą medikamentą. Tačiau buvo nustatyta, kad šis vaistas tik padidina priklausomybę nuo alkoholizmo. Tą patį ryšį nustatė ir vokiečių mokslininkai. Jie tyrė žmones vartojančius injekuojamus psicholeptikus. Šie vaistai paskatino dar daugiau vartoti alkoholį. Neaišku, kodėl taip įvyko. Gal žmonės jautėsi blogai dėl leidžiamų vaistų, gal jautėsi nekontroliuojantys situacijos. Žmonės turintys problemų su išgėrimu jaučiasi geriausiai, kai jie gali kontroliuoti savo emocijas. Kitas tyrimas parodė, kad nuo vartojamų dopaminų augo svoris.“
Mažiau vaistų
Profesorius D. Čikas papasakojo apie kelių mėnesių tyrimą ligoninėje, kurioje jis dirba. Ten yra 100 lovų priklausomybės ligų turintiems pacientams. „Norėjome išsiaiškinti, kaip pakis pacientų savijauta, jeigu jie negaus stimuliantų. Manoma, kad stimuliantai sprendžia elgesio ir koncentracijos problemas esant priklausomybei nuo alkoholio. Sustabdžius trims mėnesiams šių vaistų skyrimą mes nenustatėme, kad jie turėjo kokių elgesio ar koncentracijos problemų“, – pasakojo profesorius.
Jis pristatė vieną amerikiečių tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti, koks yra ryšys tarp dėmesio ir aktyvumo sutrikimo (ADHD – angl. Attention deficit/hyperactivity disorder) bei alkoholizmo. „Amerikiečių atlikta studija parodė, kad beveik visi dėmesio ir aktyvumo sutrikimą turėję tiriamieji pasižymėjo ir žalingu alkoholio vartojimu. Tačiau ši studija atskleidė, kad galima visai nesunkiai apsimesti, jog turi dėmesio ir ir aktyvumo sutrikimą. Šis sutrikimas nustatomas 10-25 gyvenimo metais, tačiau tik 5 proc. ši diagnozė patvirtinama ir vėlesniame amžiuje. Studentai piktnaudžiauja ankstyvame amžiuje gauta diagnoze ir apsimetinėdami gauna šiam sutrikimui gydyti skirtų psichostimuliantų. Psichostimuliantai galvos smegenų centrinėje nervų sistemoje didina dopamino ir noradrenalino kiekį. Šiuos vaistus noriai perka studentai, taip atsiranda šešėlinė receptinių vaistų rinka“, – kalbėjo profesorius.
Vaistas lėtiniam skausmui gydyti
Profesorius D. Čikas pristatė dar vieną problemą – tai neurotinį skausmą mažinančių vaistų vartojimas ir jų įtaka perdozavimams. „Daugėja perdozavimo atvejų kitų vartojamų medžiagų, kai žmogus dar vartoja ir neurotinį skausmą mažinančius vaistus. Nežinau, ar pastebėjote Lietuvoje, bet Škotijoje ir JK šie vaistai siejami su mirtimi nuo perdozavimo. Ilgalaikiai šių vaistų vartojimo tyrimai parodė, kad yra ryšys tarp šio vaisto ir sumišimo, dažno kritimo. Tai yra problema, nes priklausomi nuo alkoholio ar opioidų skundžiasi lėtiniu skausmu. Šie vaistai jiems neretai skiriami. Neurotinį skausmą mažinantys vaistai skiriami esant lėtiniam nugaros skausmui. Alkoholikai dažnai skundžiais skausmu nugaros apačioje“, – atkreipė dėmesį psichiatrijos srityje dirbantis profesorius.
Ji sakė, kad dirbantiems su alkoholikais medikams rekomenduoja skirti tokius vaistus, kurie įrodyta, kad gali spręsti tą problemą ir yra licenzijuoti. „Stenkitės vengti skirti pacientams tuos vaistus, kurių jie patys prašo“, – kaalbėjo profesorius Džonatanas Čikas.