Aurelijus Veryga: požiūris į priklausomus žmones kelia daug iššūkių
Buvęs sveikatos apsaugos ministras, profesorius Aurelijus Veryga praėjusių metų pabaigoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje skaitė pranešimą apie priklausomybių gydymą. Konferencijos organizatorius – Lietuvos priklausomybės ligų institutas (LPLI), Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC) ir Lietuvos Respublikos Seimas (LRS). Pasak A. Verygos, šalies mastu įvyko nemažai teigiamų pokyčių priklausomybės ligų gydymo ir prevencijos srityje, tačiau iššūkių dar lieka ir juos didžia dalimi lemia neigiamas, stigma pažymėtas požiūris į priklausomus žmones.
Straipsnį parengė sveikatos žurnalistė Daiva Ausėnaitė.
Teigiami pokyčiai
Pasak profesoriaus Aurelijaus Verygos, kuris pastaruosius ketverius metus vadovavo sveikatos apsaugos ministerijai, įvyko nemažai esminių ir daug smulkesnių pasikeitimų sveikatos sistemoje.
„Plačiausiai naudojama psichoaktyvi medžiaga, sukelianti priklausomybę – tai alkoholiniai gėrimai. Ne vienerius metus Lietuva buvo tarp pirmaujančių valstybių pagal suvartojamo alkoholio kiekį. Pastaruosius metus stebime tikrai geras tendencijas. Jos neatsirado iš niekur. Reikėjo sudėtingų sprendimų, kurie susilaukė visuomenėje kontroversiškų vertinimų, prieštaravimų. Jau kalbama apie tai, kad kai kuriuos sprendimus reikia keisti. Tačiau aš manau, kad skaičiai kalba patys už save. 2017-2019 m. įgyvendinus tikrai ne vieną priemonę stebėjimo gerą alkoholio vartojimo kritimo dinamiką“, – pasakojo A. Veryga.
Veryga pridūrė, kad alkoholio vartojimas vis dar išlieka problema. „Pagal EBPO paskaičiavimus, išliekame šalimi, kur dideli skaičiai priklausomybių, ligų, mirčių, susijusių su alkoholinių gėrimų vartojimu. Čia dar turi ką veikti ne tik priklausomybės ligų specialistai, bet ir visuomenės sveikatos specialistai“, – kalbėjo A. Veryga.
Pasak Aurelijaus Verygos, priimti teisiniai dokumentai padarė poveikį tabako vartojimo sumažėjimui. „Lietuvoje atliktas moksleivių rūkymo ir kanapių vartojimo įpročių tendencijų tyrimas parodė, kad vaikų bandžiusių rūkyti skaičius yra mažėjantis. Visgi nedžiugina augantys skaičiai bandžiusių rūkyti kanapes ar elektronines cigaretes. Šios srities verslas persiorientuoja, persitvarko ir neketina, matyt, artimiausiu metu lengvai užleisti pozicijų. Tai bus rimtas iššūkis specialistams ir politikams ateityje“, – kalbėjo A. Veryga.
Nesikreipia dėl gydymo
Profesorius Aurelijus Veryga tarptautinės konferencijos dalyviams kalbėjo, kad neigiamas požiūris į vartojančius psichoaktyvias medžiagas asmenis išlieka nemaža problema. „Tyrimas parodė, kad ir nusikaltėliais, ir ligoniais juos laiko 31 proc. apklaustųjų, 8 proc. juos vertina kaip labiau nusikaltėlius, 12 proc. nemano, kad jie nusikaltėliai ir ligoniai. Žmonėms trūksta žinių ar suvokimo, kas tai yra priklausomybės liga ir tai, matyt, stabdo tuos, kuriems reikia gauti gydymą dėl priklausomybės ligų nuo kreipimosi pagalbos. Baimė dėl visuomenės požiūrio, ypatingai neigiamo požiūrio, yra reikšmingas veiksnys, lemiantis nesikreipimą“, – sakė profesorius.
Apklausa parodė, kad 59 proc. tėvų, susidūrusių su vaikų psichoaktyvių medžiagų vartojimu, problemą sprendė patys nesikreipdami niekur pagalbos. 28 proc. kreipėsi į mokyklos specialistą, tik 9,5 proc. į priklausomybės ligų centrą, 9 proc. į psichikos sveikatos centrą.
Atkryčio mitas
Egzistuoja mitas, kad gydytojai ar kiti specialistai, teikiantys pagalbą priklausomiems žmonėms, net nejaučia pasitenkinimo savo darbu, nes jų gydomi klientai nuolat atkrenta. „Ir tas pagalbos suteikimas yra savotiškai beprasmis, nes pacientai grįžta ir grįžta, ir sukasi tie patys. Tačiau jeigu pažiūrėtume į kitas ligas, kuriomis pacientai serga ne vienerius metus, tai matome, kad ne vien tik priklausomybės ligomis sergantys pacientai nuolat patiria atkrytį ar ligo kontroliuoti nepavyksta. Sergant įvairiomis lėtinėmis ligomis dėl įvairiausių priežasčių sudėtinga laikytis medikų rekomendacijų, sudėtinga keisti savo gyvenseną. Jeigu panagrinėtume tokias ligas kaip diabetą ar hipertoniją, tai ten daug dalykų susiję su tuo, kaip žmogus gyvena, maitinasi ir kiek juda“, – kalbėjo Veryga tarptautinės konferencijos dalyviams.
Pacientų atkryčio dažnis sergant lėtinėmis ligomis:
- 1 tipo diabetas – atkrito 30-50 proc.
- Priklausomybės 40-60 proc.
- Hipertenzija – 50-70 proc.
- Astma – 50-70 proc.
Kiti mitai
„Dar vienas mitas – sergantieji priklausomybės ligomis nedirba ir priklausomybėmis dažniau serga asocialūs asmenys. Norint vartoti psichoaktyvias medžaigas reikia turėti nuolatines pajamas. Tik vėliau tas gyvenimas ima griūti. Priklausomybių negalima laikyti asocialių ar nedirbančių žmonių liga. Sergantieji priklausomybės ligomis dažniau linkę paaukoti savo šeimyninį gyvenimą ar draugystę nei darbą“, – Lietuvos priklausomybės ligų instituto surengtoje tarptautinėje konferencijoje kalbėjo A. Veryga.
Lietuvoje alkoholio vartojimas yra labiau paplitęs tarp dirbančių nei nedirbančių asmenų.
33 proc. kasdien alkoholį vartojančių dirbančių asmenų bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų vartojo alkoholį darbe. 21 proc. dirbančiųjų bent kartą per paskutiniąsias 30 dienų yra vartoję kokias nors psichoaktyvias medžiagas, siekdami sumažinti stresą, atsipalaiduoti, lengviau užmigti, kasdien – 3 proc.
14 proc. dirbančiųjų teigia, kad jų darbovietėje problemų dėl alkoholio vartojimo turintys darbuotojai yra konsultuojami, 11 proc. nurodė, kad tokiems darbuotojams sudaromos galimybės gydytis ir užtikrinama darbo vieta baigus gydymo / reabilitacijos programą, o 36 proc. – kad tokie darbuotojai yra atleidžiami.
„Kodėl pavojingas toks mitas? Dėl rizikos vertinimo. Dažnai sakoma – niekada nebūčiau pagalvojęs apie tą žmogų, kad jis turi bėdų: vaikščiojo į darbą, atliko savo pareigas, atrodė socialus. Šis mitas leidžia nepagrįstai sumažinti ar neįvertinti rizikos“, – kalbėjo profesorius.
Programos ar iniciatyvos
Nuo 2018 m. pradėta taikyti priklausomybių audito metodika pirminėje sveikatos priežiūroje ir šis ankstyvas nustatymas yra finansuojamas iš privalomojo sveikatos fondo. Pasak A. Verygos, ši metodika susilaukia nemažai skepticizmo iš šeimos gydytojų. Jo manymu, reikia daugiau diskutuoti apie tai, kiek pacientai gali būti nuoširdūs, ko reikėtų, kad jie jaustųsi saugūs ir matytų tame prasmę. „Tai susiję su stigma ir specialistų požiūriu į pacientą, nes pasėti abejonę ir sugriauti pasitikėjimą labai nedaug tereikia. O atgauti ir atstatyti tikrai būna labai sudėtinga. Taip pat noriu pasidžiaugti, kad turime darbo grupę, kuri darbuojasi dėl tabako rizikos vertinimo ir pagalbos. Yra tam tikra pagalba teikiama priklausomybės ligų centruose ir kai kuriuose visuomenės sveikatos biuruose prieinama. Negalima pasakyti, kad tokia pagalba prieinama visiems ir visoje šalyje. Tačiau manau, kad tai ateities klausimas“, – kalbėjo buvęs sveikatos apsaugos ministras A. Veryga.
Kita programa susijusi su ankstyvąja intervencija, kurią pristatė A. Veryga – socialinių, pedagoginių bei psichologinių priemonių taikymas vaikams, po to, kai yra nustatoma ar sužinoma, jog jie vartoja psichoaktyviąsias medžiagas, siekiant paskatinti jų nevartoti.
2018 m. dalyvių skaičius siekė 193, sėkmingai baigė programaą 140; 2019 m. dalyvavo jau 661 ir baigė 532.
Nauji „žemo slenksčio“ projektai
Priklausomybės konsultantai – tai savivaldybių visuomenės sveikatos biurų vykdomos veiklos. Ši paslauga priskiriama „žemo slenksčio“ principais pagrįstos paslaugai. Ji skirta asmenims, rizikingai ir žalingai vartojantiesms alkoholį bei jų artimiesiems.
Pirmasis konsultantų tinklas įsteigtas 2017 m. – 9 savivaldybės, o 2019 m. buvo išplėtotas jau visoje Lietuvoje. 2019 m. suteiktis 7273 konsultacijos. 2020 m. numatyta suteikti 14 748 konsultacijų. Paslaugos teikiamos bent 90 proc. visų savivaldybių.
„Tai yra modelis, kurį nusižiūrėjom nuo kolegų lenkų ir galim pasidžiaugti, kad jis atsirado kaip naujas paslaugų teikimo modelis Lietuvoje, kurio anksčiau nebuvo. Principas – priklausomybių konsultantai turi būti arti gyventojo, tai ne psichologai ir ne psichiatrai. Tai gali būti buvę priklausomi asmenys.Šitas modelis gerai įsibėgėja. Tikimės, kad tai padės žmonėms, kurie bijo peržengti įstaigų slenksčius ir gauti motyvacinę pagalbą tolimesniam gydymuisi“, – sakė Veryga.
Socialinė integracija
„2019 m. daugiau nei 27 500 unikalių pacientų yra gavę įvairiausią pagalbą dėl priklausomybės gydymo ir reabilitacijos, tai Lietuvos masteliais nemažas skaičius. Šioje srityje aktyviai veikia mūsų nevyriausybinių organizacijų sektorius. Tai puiki iliustracija, kad galbūt ne viską valstybė turėtų imtis sau ir viską daryti pati. Sukūrus tam tikrus mechanizmus, leidusius nevyriausybinėms organizacijoms, įvairiems centrams vykdyti veiklą, matėme daug gerų pavyzdžių. Organizacijoms reikėjo laikytis tam tikrų reikalavimų ir paslaugų teikimo sąlygų sąlygų. Licenzijuotų psichosocialinių paslaugų teikimo modelis yra geras pavyzdys bendradarbiavimo su nevyriausybiniu sektorium.
Aišku, labai svarbu, kad asmenys, kurie gauna tokias paslaugas neliktų tik paslaugų gavimo stadijoje, kad jiems sektųsi rasti darbą, įsidarbinti, keisti speicializaciją. Iš vykdytų nevyriausybinių organizacijų projektų mes matome, kad yra sėkmingų projektų“, – kalbėjo prof. A. Veryga.
Vaisiaus alkoholinis sindromas
Dar viena sritis, kuri buvo nepagrįstai apleista – tai vaisiaus alkoholinis sindromas. Pasak prof. A. Verygos, iš visų nėštumo metu vartojamų medžiagų alkoholis yra labiausiai paplitęs. „Nors vaisiaus alkoholinis sindromas yra dažniausiai pasitaikantis sutrikimas, sukeltas piktnaudžiavimu medžiagomis, apie jį vis dar stengiamasi nutylėti. Apie 90 proc. moterų vartoja alkoholį, nėštumo metu jų sumažėja iki 25-60 proc. Lietuvoje alkoholiu piktnaudžiauja 0.1 proc. nėščiųjų“, – pasakojo A. Veryga.
Vaisiaus alkoholinis sindromas laikomas pagrindine vystymosi sutrikimų sukeltos negalios ir neišvengiamo protinio atsilikimo priežastimi visame pasaulyje. Medikų skaičiavimais, tokių vaikų gimsta apie 1 iš 1000 naujagimių.
Suorganizuotas renginys visuomenei vaisiaus alkoholio sindromo tema minint rugsėjo 9-ąją – Vaisiaus alkoholinio sindromo dieną. Valstybinis psichikos sveikatos centras atliko gyventojų apklausą, surengė virtualią paskaitą, transliacija vyko iš Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos
Pasak A. Verygos, buvo sukurtas socialinės reklamos klipas, vyko mokslinės, visuomenės švietimo veiklos.
„Žemo slenksčio“ kabinetai
Lietuvoje veikia 10 „žemo slenksčio“ kabinetų, dar 2 yra mobilūs. Tam buvo skirta lėšų 3 metų projektui 1 525 734 eurų. Apsilankymų žemo slenksčio kabinetuose skaičius 2020 m. siekė 18 131 vizitų.
„Šitos paslaugos tikrai yra svarbios. Prisimenant stigmatizacijos problemas dėl visuomenės požiūrio. Nemažai išlieka iššūkių, pavyzdžiui, dar prisimenu, kaip buvo sudėtinga ieškoti sprendimų dėl naloksono išdavimo. Manau, dar teks nemažai padirbėti šioje srityje“, – kalbėjo A. Veryga.
Dar viena problema, pasak pranešėjo, kuri išlieka tarp švirkščiamų narkotikų vartotojų – ŽIV infekcijos plitimas. PSO rekomenduoja taikyti priklausomybės nuo narkotikų gydymą, adatų ir švirkštų keitimo programas ir ŽIV ligos gydymą.
„Mirčių nuo perdozavimo stabdymui reikia irgi taikyti priklausomybės nuo narkotikų gydymą, naloksono išdavimo programas opioidus vartojantiems asmenims. Narkotikų vartojimo kambariai – jie leidžia vartojančiam žmogui nelikti vienam perdozavimo atveju, personalas gali suteikti pagalbą, taip pat teikiama informacija apie gydymosi ir kitas paslaugas“, – kalbėjo profesorius.
Išliekantys iššūkiai
Tarptautinėje konferencijoje kalbėjęs buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga vardijo Lietuvos iššūkius priklausomybės ligų prevencijos ir gydymo srityje: „Neigiamas požiūris į priklausomus asmenis egzistuoja ir teisiniuose dokumentuose. Todėl jiems yra apribojimai dirbti tam tikrose srityse. Sąlygos gauti gydymąsi šalies regionuose išlieka dideliu iššūkiu. Norisi, kad pakaitinio gydymo aprėptis didėtų daugiau kaip 40 proc., kad Jungtinių tautų AIDS programos tikslai būtų siekiami, kad švirkščiamų narkotikų vartotojai turėtų PSO rekomenduojamus 200 švirkštų, kad nebūtų mirčių nuo narkotikų perdozavimo. Ir labai reikia patikimos priklausomybės ligų gydymo paslaugų teikimo stebėsenos. Ji leistų ateitiyje priimti motyvuotus sprendimus, kokių pokyčių reikia sistemai.“